Nuomonių barometras

Kas yra demokratija mūsų Lietuvoje? Atsakau: tai valdžioje sėdintys nekompetentingi veikėjai! Nenuostabu, kad nėra stiprių lyderių. Pas mus Lietuvoje imituojama teisinė valstybė, „apglaistyta“ kreivais įstatymais. Visiems žinoma, kad muitininkai, tardytojai, prokurorai tapo vientisu klanu. Gyvename teisinio nihilizmo valstybėje, nesugebančioje apginti, kad ir pavyzdžiui pedofilų „tvirkinamų“ vaikų, politinė korupcijos, oligarchijos ir dar daug ko... Tiesos sakymas tampa vis didesne vertybe, kurios pasigendame nusiaubtoje ekonomiškai, dvasiškai Lietuvoje.

Mąstanti Lietuvos visuomenė pasirinko brangiausio materialinio ir dvasinio Tautos turto – gamtos – gynimo pozicijas. Pirmieji į šias pozicijas stojo mokslininkai gamtininkai: Tadas Ivanauskas, Antanas Kvedaras, Vytautas Gudelis, Kazimieras Bieliukas, Česlovas Kudaba, Lietuvos gamtos apsaugos draugijos pirmininkas Karolis Jankevičius, Medžioklės ūkio valdybos viršininkas, vėliau tapęs naujai įkurto Gamtos apsaugos komiteto pirmininku, teisininkas Viktoras Bergas.

Mums siūloma ratifikuoti Stambulo konvenciją. Jos idėja neginčijamai patraukli: moterį, kaip fiziškai silpnesniąją lytį, reikia saugoti visomis priemonėmis, net ir tokiomis, kurios nenumatytos Konvencijoje. O dėl Konvencijos reikalingumo vis dėlto kyla abejonių… Kad apsispręstume, pirmiausiai turime nustatyti esmines smurtavimo visuomenėje priežastis, apmąstyti, koks moters vaidmuo mūsų tautos tradicijose ir kultūroje, susitarti dėl smurto teisinio apibrėžimo ir atlikti nacionalinių teisės aktų inventorizaciją.

O ką premjeras pasakys apie Klaipėdoje pasirodžiusį nemokamą laikraštį „Bundanti Klaipėda" kurį leidžia įkurta VšĮ „Klaipėda šiandien" kurios steigėjai valstiečių ir žaliųjų partijos nariai, o pats turinys skirtas tik šios partijos narių pasisakymams. Baisiausia tai, kad redaktorė nurodo, kad jie vieninteliai yra nešališki. Neaiškiausia iš ko ši žalia spauda finansuojama? Čia neprasilenkia su skaidrumu?

Joks cirkas neapseina be fokusininkų, nes jie sugeba parodyti kas neįtikėtina, tačiau akivaizdu. Nesinorėtų mūsų Seimo lyginti su cirko arena, tačiau per jo veiklos 27-erius metus teko išvysti ne vieną fokusą, hipnozės ir net juodosios magijos seansą. Kadangi daugelis partijų, narių einant iš kadencijos į kadenciją, Seime išlieka, panašu, jog išlieka ir fokusus už tikrą pinigą priimantys bei užhipnotizuoti Seimo nariai.

Kaip atsakysite į šį klausimą: kas jums yra alkoholis? ,,Linksma taurelė – kvaila galvelė“, - sumurmėjo močiutė. Jubiliejų, švenčių užstalės atributas, - tarė renginių organizatorius. ,,Šiuolaikinis bendravimo būdas – savaitgalio mada“, - sakė barmenas. ,,Vergystės kančios‘‘, - atsiduso toksikologas, gydydamas tragiškas svaigalų pasekmes. Kad alkoholis netaptų jaunimo mada, vėliau – žala, dar vėliau – kasdienybe ir priklausomybe, kad nekalta pradžia nesibaigtų dramatiška pabaiga, Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyrius vykdo svarbų projektą ,,Alkoholis. Mada, žala ar būtinybe?“

2015-ųjų sausio 8-ąją „Alytaus naujienos“ išspausdino Almos Mosteikaitės publikaciją „Glaudūs vadovo ir jo kuruojamo skyriaus santykiai persikėlė į bendrą laisvalaikį.“ Joje buvo aprašytas buvusio Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Janio Laurinaičio ir jo kuruoto Investicinių projektų skyriaus darbuotojų įtartinai savivaldybės tarnautojų mokymams bei seminarams panaudojamos lėšos, jei kai kurių seminarų metu jie gali plaukioti jachtomis, gaivintis maudymuisi pritaikytuose kubiluose. Su J. Laurinaičiu dėl, jo nuomone, pažeistos garbės ir orumo teko bylinėtis net iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kurio neskundžiama nutartimi buvo apginta žiniasklaida.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ gegužės 10 d. kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją prašydama įvertinti UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „Alfa Media“ veiksmus skleidžiant galimai tikrovės neatitinkančią ir žalą „Lietuvos geležinkelių“ reputacijai darančią informaciją.

Premjero Sauliaus Skvernelio kartojami žodžiai, kad Trišalėje taryboje pasiekti ir darbdavius, ir profesines sąjungas tenkinantys susitarimai, nėra teisingi. Profesinės sąjungos nesutinka su dalimi liepos 1 d. įsigaliosiančiame Darbo kodekse likusių nuostatų ir sieks jas pakeisti.

poreikis sutramdyti kasdien visuomenei skleidžiamą negatyvią informaciją iš tikrųjų yra. Anot Vytauto V. Landbergio, mūsų žiniasklaida užkandžiams dažniausiai siūlo siaubo istorijas – Lietuvos dienraščių puslapiuose spausdinamų straipsnių apie nelaimes ir nusikaltimus esama per 22 procentus, kai tuo tarpu Lenkijos „Rzeczpospolitoje“ – 2,4 proc., „The New York Times“ – 2,9 proc.

Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu.

Seime prieš pristatant planuojamą urėdijų reformą surengtoje spaudos konferencijoje valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis drauge su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku kalbėjo, kad „urėdijų skaičius bus sumažintas iki 25“ ir kad reforma nebus daroma skubiai. Tai akivaizdžiausias melas.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro nariai ir kiti visuomenininkai kviečia Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę: Viešai deklaruoti, kad masinės Lietuvos gyventojų emigracijos suvaldymas ir demografinės būklės stabilizavimas yra svarbiausias valstybės valdžios prioritetas. Šį prioritetą įtvirtinti svarbiausiuose valstybės dokumentuose.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras mano, jog dėl padažnėjusių patyčių ir diskriminacijos apraiškų žiniasklaidoje pažeidėjams turėtų būti taikomos sankcijos, nustatytos Įstatyme (50 str.). Tačiau nei visuomenė, nei žmogaus teisių organizacijos apie tokias faktiškai pritaikytas sankcijas neturi jokios informacijos.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje skleidžiama nepagrįstų nuomonių apie tai, kad LRT galbūt daro pažeidimus – neva transliuoja reklamą, taip klaidingai įvardijami rėmimo pranešimai. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) netgi kreipėsi į LR Seimo Kultūros komitetą su pasiūlymu keisti LRT įstatymą – uždrausti LRT transliuoti rėmimo pranešimus.