Nuomonių barometras

Nors šalies valdantieji skambiai pasisako už pažangą, kuo patrauklesnes sąlygas verslui, elgiasi priešingai. Politinis blaškymasis ir akis badantis kompetencijos trūkumas daro didžiausią žalą šaliai. Prezidentės veto atmestas ir naujas Darbo kodeksas priimtas tokiu pačiu stiliumi kaip 2002-aisiais. Tai yra visuomenei itin svarbus ir jautrus įstatymas, bet abu kartus, vos tik jį priėmus, iš karto paskelbta apie laukiančius pakeitimus ir taisytinas klaidas. Taip pademonstruojamas paprastas dalykas: priimamas įstatymas – brokuotas produktas. Ar čia šitaip tapsime patrauklesne šalimi investicijoms?

Tiesa, pamiršau priminti, kad ruduo - viščiukų skaičiavimo metas. Spalio 9 dieną suskaičiuosime, kiek tų viščiukų (partinių rinkėjų) turime. Jaučiu, kad kai kurios partijos (o jų rinkimuose dalyvauja net 12) ir partijėlės gali pasigesti dalies savo viščiukų… Kurie iki šiol ieško pokemonų…

Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės pranešimas: „Dėl nesąžiningo reportažo apie M. A. Pavilionienę įspėta LNK teigia, kad melagingą informaciją jiems pateikė Seimo narys Povilas Urbšys“.

Neseniai pagal žurnalo „Reitingai“ atliktą apklausą buvo renkamas įtakingiausių žiniasklaidos atstovų dešimtukas. Reitinguoti E. Jakilaitis ir M. Garbačiauskaitė-Budrienė, R. Valatka, I. Makaraitytė, R. Miliūtė ir kiti. Politikų, teisininkų, verslininkų ir žiniasklaidos atstovų reitingavimas populiarėja prieš kiekvienus artėjančius rinkimus. Gal tai ir neblogai. Bet visuomenei svarbi ne tiek šių atstovų įtaka ir jų galia, kiek įtakos vertybinis pagrindas, kuris turėtų būti vienas svarbiausių vertinimo kriterijų. Šiuo atveju visuomenei labai svarbu, kaip savo įtaką žiniasklaidos įtakingiausieji naudoja bendram gėriui kurti, kas lemia jų vertybines nuostatas ir apsisprendimą svarbiausiais valstybės ir visuomenės klausimais

Socialdemokratas A. Butkevičius teigia, kad nulinės darbo sutartys padės pritraukti investicijų ir padės išvengti atlyginimų „vokeliuose“. J.E. Prezidentė D. Grybauskaitė savo dekrete pažymi, kad „nenustatytos apimties darbo sutartys sukuria papildomas prielaidas piktnaudžiavimui slepiant tikrąsias darbo apimtis ir šešėlinio darbo masto augimui“. Tenka pripažinti, kad mūsų valstybėje, siekiant teigiamų permainų dažnai mėgstama ne pasinaudoti gerąja kitų šalių patirtimi, o norima sugalvoti, kaip manoma, vis kažką kitokio, įdomesnio ir, dažniausiai, deja, nereikalingo ar net žalingo.

Palangiškis kolega Gediminas Griškevičius atsiuntė "Kitų minčių" - Kadagiai, pasiviję jūrą arba Salys Šemerys apie Lietuvos iškiliuosius – poetą Maironį ir Palangos burmistrą Joną Šliūpą.

Kovo 30 d. Seimo Europos informacijos biure įvyko apskirtojo stalo diskusija „Referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje“. Diskusijos iniciatoriai - Seimo Konstitucijos komisija ir Liberalų frakcija. Beje, pastaroji inicijavo įstatymo pataisą, kuria siekiama pašalinti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, draudžiančią dvigubą pilietybę, ir nustatyti, kad „Lietuvos respublikos piliečiai pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.“ Diskusijoje dalyvavo įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai, žiniasklaidos, mokslo institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai.

Gerbiamieji, balandžio 9 d. “Transparency International” Lietuvos skyrius kviečia į seminarą „Kaip etiškai informuoti apie mažumas ir pažeidžiamas visuomenės grupes?“, kurį ves ilgametė BBC žurnalistė, Birmingemo City universiteto profesorė Diane Kemp.

Režisieriaus Igno Jonyno debiutinis ilgametražis filmas „Lošėjas“ 2014-aisiais triumfavo lietuviškuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ – pelnė net šešias statulėles. Didžiulės sėkmės ir pripažinimo susilaukęs kūrėjas ant laurų neužmigo, ir ėmėsi kurti kitą filmą. Tačiau naują scenarijų rašantis režisierius apgailestauja, kad šiuo metu lietuviškas kinas stovi vietoje.

Šių metų kovo 4 dieną Lietuvą pasiekė BBC žinia, kad Turkijos teismas nusprendė, jog valstybė nuo šiol kontroliuos atvirai prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą kritikuojantį „Zaman“ laikraštį. Teismas sprendimo neaiškina. Skaitant šias nerimą keliančias žinias, prisiminiau mūsų kolegų - LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus ir dienraščio „Lietuvos žinios“ vyr. redaktoriaus Ramūno Terlecko pernai įvykusį vizitą į Stambule esančią “Zaman” laikraščio redakciją ir po to paskelbtą jų straipsnį “Kai dienraščio tiražas milijonas, net ir nedidelė kritika gali būti verta kalėjimo”. Manau, kad ir dabar jis neprarado aktualumo, todėl skelbiu netrumpintą.

Europos ir Lietuvos viešojoje erdvėje aštrėjant diskusijoms tarp visuomeninių ir politinių jėgų remiančių tik pabėgėlių humanitarinę globą, iš vienos pusės, ir nevaldomos imigracijos šalininkų, iš kitos, Lietuvos valdžios institucijos, mėgindamos pateisinti nuostatą perkelti į Lietuvą ir dalį migrantų, apibendrintai juos įvardija pabėgėliais. Atkreipiame dėmesį, kad ne visi į ES valstybes atvykstantys migrantai turi teisę į pabėgėlio statusą.

Vienas įtakingiausių tiriamosios žurnalistikos centrų pasaulyje "Organized Crime and Corruption Reporting Project" publikavo Dovydo Pancerovo,Vidmanto Balkūno, Šarūno Černiausko ir Liepos Želnienės tekstą apie Širdžių Redaktoriaus ir Širdžių Prezidento reikalus. Prasižiosiu ir aš apie savo patirtį.

Klaipėdoje išėjo dar viena žurnalisto ir marinisto Venanto Butkaus knyga “Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai”. Žurnalistų klubas “Marinus” jo knygą pristatė Klaipėdos m. savivaldybės viešosios bibliotekos tradiciniam konkursui “Klaipėdos knyga 2015”. Už geriausias knygas skaitytojai balsuoja interneto svetainėje (www.biblioteka.lt) – tereikia atidaryti langelį “Balsavimas” ir paspausti klavišą už patinkančią knygą. Balsuoti galima iki vasario 9 dienos. Paremkime klaipėdiškius kolegas, pabalsuokime.

Jiems neparanku, kad žmogaus teisių pažeidimų šalyje mažėtų, nes tai prieštarautų verslo interesams, todėl jų ataskaitose visada rasis daugiau vietos neapykantos kurstymo, ekstremizmo, rasizmo, homofobijos, ksenofobijos, romų diskriminacijos ir netgi antisemitizmo apraiškų analizei. O labai mažai (arba visai nebus) žmogaus teisių pažeidimų dėl skurdo ir didėjančios socialinės atskirties, nors kas trečia šeima Lietuvoje gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos, apie penktadalis Lietuvos vaikų dėl skurdo neturi normalių sąlygų fiziškai ir dvasiškai vystytis...

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė kaip nepagrįstą S. J. skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo dėl esą neetiškų „Delfyje“ paskelbtų publikacijos teiginių apie jo asmenį panaikinimo. S. J. prašė teismo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2015-08-07 sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl jo garbės ir orumo įžeidimo bei nekaltumo prezumpcijos pažeidimo portale „Delfi“ paskelbtoje publikacijoje „Kompozitoriaus T. Dobrovolskio nužudymo byloje – naujos detalės“ (www.delfi.lt, 2015-03-12).