Diskusijų festivalis BŪTENT ir šiemet kviečia į gyvą, argumentuotą ir atvirą pokalbį apie temas, kurios formuoja Lietuvos visuomenės ateitį. Rugpjūčio 28 ir 29 d. Bernardinų sode susiburs politikos, verslo, akademinės bendruomenės, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų atstovai – visi, kuriems rūpi įsiklausymo kultūra ir konstruktyvus dialogas. Festivalio tikslas išlieka aiškus: skatinti toleranciją skirtingoms nuomonėms, pilietinį įsitraukimą ir geresnę sprendimų kokybę valstybėje.

Medijų rėmimo fondas skelbia konkursus 2027 m. finansinei paramai gauti žiniasklaidos projektams, redakcijų veiklai ir tiriamosios žurnalistikos stipendijoms. Paraiškos priimamos iki rugsėjo 14 d. (įskaitytinai). „Šiemet finansavimo taisyklės nesikeitė, džiaugiamės išlaikę žiniasklaidos atstovams svarbų aiškumą ir prognozuojamumą. Nuolat pergalvojame finansavimo procesą ir ieškome būdų jį tobulinti. 2027 m. konkursas skelbiamas šiek tiek anksčiau, atsižvelgus į pareiškėjų siekį greičiau sužinoti finansavimo rezultatus. Finansavimo rezultatų paskelbimo laikas priklausys ir nuo valstybės biudžeto patvirtinimo laiko", - teigia Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius.

Europos Sąjunga dabar turi daugiau galių prižiūrėti, kaip laikomasi naujų dirbtinio intelekto (DI)taisyklių, ir gali bausti įmones, jei jos šių taisyklių nepaiso. ES jau seniai garsėja griežtais skaitmeniniais reguliavimais, o šiemet jų dar padaugės. Priimtame DI akte nustatyta, kad į technologijas žiūrima pagal riziką: kuo didesnė grėsmė žmonių teisėms ar sveikatai, tuo daugiau pareigų turi DI kuriantys verslai. Kai kurie DI naudojimo būdai apskritai uždrausti - pavyzdžiui, prognozinė policijos veikla, emocijų sekimas darbe ar mokyklose, ar žmonių elgesio manipuliavimas.

„Pajūrio naujienose" publikuotas interviu su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Audriu Antanaičiu. Siūlome pasiskaityti... „Po trejų metų savo organizacijos šimtmetį minėsianti Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) šiuo metu stovi ant pokyčių slenksčio, diktuojamo būtinybe modernizuoti veiklą. Vienerius metus sąjungai vadovaujantis žurnalistas, literatūrologas ir kalbininkas Audrys Antanaitis mano, kad atviras organizacijos problemų pripažinimas tampa pirmuoju žingsniu į atsinaujinimą, o istorinio konteksto fone išskirtinis dėmesys skiriamas regioninei žiniasklaidai, kuri laikoma vienu svarbiausiu Lietuvos demokratijos pamatų. Atsinaujinusi LŽS ketina pati imtis lyderystės – siūlyti tikslingus paramos modelius regionams ir skatinti naujus projektus, garantuojančius stiprios ir nepriklausomos žurnalistikos ateitį".

Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubo nariai dalyvavo atminties pėsčiųjų žygyje, kuris buvo skirtas fotografo ir Rytų kultūrų tyrinėtojo Pauliaus Normanto (1948-2017) atminimui. Po žygio žurnalistai dalyvavo keliautojo Pauliaus Normanto antkapinio paminklo pašventinime. Paminklo autorius skulptorius Gediminas Piekuras. Paminklą šventino kunigas Marius Dyglys. Paminklo pastatymo organizatorius - Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubas.

Rugpjūčio 27 d. 17.30 val. kviečiame į dokumentinio filmo „Išlaisvinti žodį" peržiūrą, kuri įvyks Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, konferencijų salėje, adresu H. Manto g.25. Šis filmas pasakoja apie Ukrainos žurnalistus, išgyvenusius nelaisvę, ir tuos, kurie iki šiol negrįžo, apie žmones, kurie netgi spaudimo ir grėsmės akivaizdoje neatsisakė savo profesijos. Filmas padeda suprasti, ką žurnalistai patiria karo metu, ir kodėl svarbu remti tuos, kurie sako tiesą.

Prieš trejus metus Laisvės alėjoje kauniečių ir miesto svečių dėmesį traukusi fotomenininko Modesto Patašiaus paroda „Lyg pasiklydę danguje" grįžo ten, kur ir gimė jos idėja - į Šilainius. Fotografas socialiniame tinkle „Facebook" pranešė, kad po kelerių metų „klajonių" po Laisvės alėją ir Tado Ivanausko zoologijos muziejų jo fotografijos dabar eksponuojamos Rasytės gatvės daugiabučio, iš kurio balkono jos buvo užfiksuotos, kieme.

Žurnalistai kviečiami į jubiliejinį „Naktigonės" renginį, kuris vyks rugpjūčio 7 dieną prie Šventosios upės Anykščių regioniniame parke. Anykštėnų naktigonė šiais metais pripažinta Nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Tai vienintelė Lietuvoje šventė, kurioje jau 15 metų gyvai atkuriama senoji žirgų maudynių tradicija ir kiekvienas gali tapti šios gyvos istorijos dalimi.

Kviečiame žiūrėti paskutinį, ketvirtąjį, laidos „Žurnalistikos DNR“ epizodą. Laidoje nagrinėjame dirbtinio intelekto (DI) vaidmenį šiuolaikinėje žurnalistikoje bei kasdieniame gyvenime - technologiją, kuri tampa vis sunkiau atpažįstama, nors iš esmės tėra įrankis, stokojantis tikrosios sąmonės. Naujos technologijos kelia esminių reguliavimo klausimų. Skirdami dėmesį artėjančiam DI akto įsigaliojimui ir privalomam DI generuojamo turinio žymėjimui, svarstome, ar nėra natūralu, kad kiekviena technologija yra sukurta palengvinti žmogaus darbą. Be jokios abejonės, nereikia pamiršti, kad DI modeliai yra kuriami verslui. Aptariame pasaulines diskusijas apie pažangesnes DI architektūras bei būtinybę reguliuoti šią sritį. Taip pat keliame filosofinį klausimą: ar technologinis patogumas nepradės stumti į šoną autentiško žmogiškojo bendravimo, kai, siekdami išvengti emocinio diskomforto ar nepatogių situacijų, žmonės vis dažniau rinksis sąveiką su dirbtiniu intelektu? Laidoje dalyvauja prof. dr. Giedrė Valūnaitė Oleškevičienė (Mykolo Romerio universiteto tyrėja, lektorė). Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Paskutinėje laidų ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ dalyje kartu su radijo istorijos tyrinėtoju Sigitu Žilioniu bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) tyrėju, informacinio karo ekspertu dr. Nerijumi Maliukevičiumi aiškinsimės, kaip šis transliacijų kanalas tapo daugelio lūžių liudininku – nuo pat jo įkūrimo iki šių dienų geopolitikos. Laidoje analizuosime, kaip tarpukariu sklandžiusi „poodinės adatos“ teorija virto šiuolaikiniais dezinformacijos tinklais ir kodėl nekaltas gegutės kukavimas istoriniais momentais tapo ginklu kovoje dėl žmonių protų. Informacinė geopolitika, kaip teigia dr. Nerijus Maliukevičius, – tai savotiška kova dėl informacinių teritorijų, kuriose užkariautojas gali pateikti savo politinį pasakojimą, naratyvą. Svarstysime, ar radijas šiandien vis dar yra patikima technologija ir kodėl jį visgi verta turėti savo „valandos X“ krepšyje. Taip pat laidoje pamatysite, kaip atrodė pirmasis detektorinis imtuvas, sužinosite jo veikimo principą ir suprasite, kodėl radijas išlieka neatsiejama mūsų valstybės likimo dalimi. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Kviečiame žiūrėti NŽKA TV!

Trečioje ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ laidoje atverčiame vieną dramatiškiausių mūsų miesto ir valstybės istorijos puslapių – tarpukarį. Tuomet Vilnius garsėjo kaip margas daugiakultūris miestas, kurio kasdienybę formavo gausios lenkų, žydų, gudų, rusų bei lietuvių bendruomenės: kokiomis nuotaikomis gyveno visuomenė, ar kultūrinė įvairovė atsispindėjo radijo programų tinklelyje? Taip pat nagrinėsime nacių valdymo laikotarpį: koks buvo radijo programų turinys, skleidžiamas naratyvas ir kaip šis ideologinis spaudimas veikė visuomenės sąmonę. Apie tai diskutuos istorijos žinovai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas dr. Arūnas Bubnys bei istorikas, monografijos „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais“ autorius, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, hum. m. dr. Artūras Svarauskas. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Prisijunkite prie NŽKA TV kanalo „YouTube“ platformoje.